Kaip pasirinkti aikštelę pagal vaiko amžių.

Nuo vienų iki trejų metų.

Mažyliui svarbiausia, ar jis viską pasiekia pats. Jam reikia žemų laiptelių, trumpos čiuožyklos, sūpynių su atlošu ir apsauginiu skersiniu, smėlio. Didelis laipynas, statytas mokinukams, tokiam vaikui tėra siena: prašysis keliamas, ir visą pasivaikščiojimą prastovėsite jį laikydami.

Dažnai svarbiau net ne pati įranga, o du dalykai aplinkui. Pirmiausia tvora: ką tik bėgti išmokęs vaikas tikrai bėgs, ir nuo tvoros priklauso, ar ramiai sėdėsite ant suoliuko, ar seksite iš paskos. Ir tualetas netoliese, nes jis tyliai nulemia, kiek laiko išbūsite lauke.

Verta pasižiūrėti, ar yra

• sūpynės mažyliams, su atlošu ir skersiniu, o ne tik paprastos lentelės
• smėlio dėžė, prie kurios vaikas užtrunka ilgiausiai
• aptverta teritorija
• pavėsis, nes mažylis nepasakys, kad jam per karšta
• suoliukas, nuo kurio matyti visa aikštelė

Nuo trejų iki šešerių metų.

Šiame amžiuje įranga pagaliau naudojama taip, kaip sumanyta. Nuo čiuožyklos čiuožiama dešimt kartų iš eilės, praverčia spyruokliukai ir karuselės, o laipynas tampa užduotimi, ne kliūtimi. Jei mieste yra vandens žaidimų, karštą popietę jie nurungia viską.

Kartu atsiranda kita bėda: aikštelė gali būti per maža. Iš mažylių kampo išaugęs vaikas viską apibėga per kelias minutes ir prašosi namo, jums dar nespėjus atsisėsti. Jei yra nuotraukų, pažiūrėkite jas iš anksto: platus laipynas ir aukšta čiuožykla paprastai reiškia, kad užteks ilgesniam laikui.

Verta pasižiūrėti, ar yra

• laipynas su keliais keliais į viršų
• tikra čiuožykla, ne mažylių rampa
• sūpuoklės, spyruokliukas ar karuselė
• vandens žaidimai vasarą
• pakankamai vietos, kad prie tos pačios čiuožyklos nereikėtų laukti eilėje

Nuo šešerių iki dvylikos metų.

Vyresniems reikia aukščio, greičio ir ko nors, ką galima įveikti. Reikia ir pasitikėjimo: tokio amžiaus vaiką dauguma tėvų stebi nuo suoliuko, o ne iš už nugaros. Todėl svarbesnis tampa aikštelės dydis ir tai, ar joje yra dėl ko sugrįžti. Kas ketverių metų vaikui atrodė nuostabu, devynerių sulaukusiam tėra dviejų minučių sustojimas.

Paprastai tinka didesnės aikštelės, dažniausiai esančios parkuose. Vilniuje tai patikrinti lengva: miesto registre nurodytas kiekvienos aikštelės plotas, tad didžiausias Vilniaus aikšteles galima tiesiog išsirinkti iš sąrašo.

Kaip jas rasti neišėjus iš namų.

Čia praverčia žemėlapis, kuriame surašyta įranga. KidMap galima atsirinkti pagal 17 rūšių įrangą: nuo sūpynių mažyliams ir smėlio dėžės iki tvoros, pavėsio, tualeto, suoliukų ir vandens žaidimų. Žemėlapyje lieka tik tos aikštelės, kuriose tai pažymėta. Nuotraukos, kurias prideda kitos šeimos, parodo likusį vaizdą: dydį, dangą, būklę.

Verta žinoti ir du apribojimus. Pirma, daugumoje miestų įranga pažymėta tik dalyje aikštelių, nes atviruose žemėlapio duomenyse dažniausiai būna vien vieta; visa kita surašo ten apsilankę tėvai. Antra, jokie duomenys nepasako, kaip aikštelė atrodo šiandien. KidMap aikštelių netikrina ir nevertina, ar jos saugios. Juo patogu nuspręsti, kur eiti, o nuėjus pasikliaukite savo akimis.